Kai myli poetą
Kai tu juodas,
Aš balta
Tu žengi pro mane,
Tarp eilučių
Palikdamas tarpus.
Kai aš juoda,
O tu baltas,
Mano tarpupirščiuose
Paslepi prasmę,
Užkaišai gėlėmis
Ir lauki poezijos pavasario...
Kai tu vėl juodas,
Aš - balta,
Mūsų žaidimas
Primena šachmatus.
Šįkart mano ėjimas pirmas –
Aš juk balta...
Ar aš juoda,
Nes tu vėl baltas?
Nebesuseki mano pėdsakų,
Nes baigiasi rašalas.
Dabar aš balta
Ir tu baltas.
Žaidi su ugnim –
Niekada iki galo –
Su savo prasmėm,
Tik su savo.