Kai myli poetą

Kai tu juodas,
Aš balta


Tu žengi pro mane,
Tarp eilučių
Palikdamas tarpus.

Kai aš juoda,
O tu baltas,


Mano tarpupirščiuose
Paslepi prasmę,
Užkaišai gėlėmis
Ir lauki poezijos pavasario...

Kai tu vėl juodas,
Aš - balta,


Mūsų žaidimas
Primena šachmatus.
Šįkart mano ėjimas pirmas –
Aš juk balta...

Ar aš juoda,
Nes tu vėl baltas?


Nebesuseki mano pėdsakų,
Nes baigiasi rašalas.

Dabar aš balta
Ir tu baltas.


Žaidi su ugnim –
Niekada iki galo –
Su savo prasmėm,
Tik su savo.
Liepsna_Ugnelaitė