čia - ant tylios kalvos -
pailsi gervės
ir gaudžia varpai sunkiu
variniu miegu
kvėpuoja rugiais
ištirpstančios vėjo šnervės
paklydusios rudenį
ant užverstų vagų
žaliuoja vėsą spygliais
į viršų eglės
mes jau vakare
akių gelmėse - vėsu
miglotoj šaly
plevenantis saulės deglas
išlydi mus
iš vėjuotų dienos garsų
sparnų atminty skambus
horizonto varis
ir vagos varpom tuščiom
nupjautų rugių
čia - ant tylios kalvos -
ramybės ežeru -
varpų miegu -
gaudimu
svaigiu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-06-30 13:50:47
...vėl stebuklas...tarsi pasivaikščiojau po savo tylią kalvelę Žemaitijos Žemėje Merkeliuose...taip viskas sava ir artima...visas spalvas, visus garsus atradau šiame kūrinyje...žavinga akimirka...ačiū Tau...
Anonimas
Sukurta: 2007-05-08 01:12:02
dailus kūrinys, nelabai ką turiu ir bepridurti...
gražu.