su skausmu ir adatėlėmis kojose;
gaila, tačiau tu nieko nežinai:
pas Tave kylant saulei dainuoja,
pas mane verkia.
su karštais ryžiais rankose,
ateisiu pasveikint su šiluma,
tačiau dingsniu greit,
nė nepastebėsi, kad buvau.
su ryto rasa iš savo žalių pievų,
čia niekas nekvėpavo tavo pėdom.
Nesek manęs.
Aš Tavo gimtojo krašto vanduo.
... toks nešvarus ir bėgantis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-05-06 23:12:57
Šaunus. Gana brandžiai, natūraliai, savitai išreikšti jausmai.
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-05-06 22:16:32
Labai fainas eilėraštis! Net nustebau: „čia niekas nekvėpavo tavo pėdom“. Šaunuolė.
Anonimas
Sukurta: 2007-05-06 21:44:19
ryžiai patiko;) ir visas toks žavus;)
Anonimas
Sukurta: 2007-05-06 19:48:06
dingsNiu -> dingsiu;
perkėliau į moksleivių kūrybą.
kam bėgti, jei galima sustoti ir
žvelgti kitaip ? :) pamąstykit, nebėkit ;)
girdėta, norėtųsi tokia slidžia tema kažko subtilesnio,
taip jau yra su ta meile :)