dar vienais nunešiotais batais
stiklo šukėj save keičiu
ir dar vienas beveidis ratas
nebylių atspindžių greičiu
tik raudonais šermukšniais sninga
ant begarsės rudens žolės
atsidengia prie upės vingio
smėlio dugnas baikščios tėkmės
ir praranda ramybę žodžiai
atsispindi tamsa į save
viską ryjančio laužo suodžiais
didžiaakės pelėdos dreve
sunešiotų daiktų paunksnėj
aš ir vėl laikus pamiršau
nes senoviškom paukščio plunksnom
stiklo šukėj kažkam rašau:
prie raudono šermukšnio sniego
dovanok iš drėgnos duobės
begalinio buvimo miegą
po žolynu - prie pat žvaigždės
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-07-03 01:14:50
...sukrečiančiai jausminga ir iki skausmo gražu...
prie raudono šermukšnio sniego...
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-05-04 20:05:46
Labai gražus :)
Anonimas
Sukurta: 2007-05-04 10:27:38
Nuostabus
Vartotojas (-a): Draugė
Sukurta: 2007-05-03 23:47:51
Perskaičiau visus šios serijos darbus ir visi tikrai labai patiko. Gražūs vaizdiniai, jaučiama ramybė ir pastovumas :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-05-03 23:34:11
.........:))
Anonimas
Sukurta: 2007-05-03 15:10:37
viskas apkrauta taip,kad sudėtinga skaityti.
nepaisant to, neblogų įvaizdžių gausu.
Anonimas
Sukurta: 2007-05-03 14:38:15
man gražu.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-05-03 12:27:42
Laiko, jausmų, susimąstymo tėkmė. Gražu.