Senas piratas nusiima kaukę,
tik butaforinis žvilgsnis išlieka –
sminga į žemę graudus, kažkuo kaltas,
gręžia kelius link vidurnakčio kieto.
Jūros žvaigždė, įsispaudus į veidą,
liudija tykų naivumą pasaulio –
liesti be rankų jos grožį man leido
žvilgančios akys, kol miegas jas saugo.
Sūrios kriauklytės įpintos į plaukus,
suveltus atodūsy jūros vandens.
Šaltas kvėpavimas garbanas šiaušia,
užgęsta žvaigždė – nieks audros nekūrens.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-05-03 12:49:26
smiga>>>sminga
paskutinė eilutė labiausiai - "užgęsta žvaigždė – nieks audros nekūrens"
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-05-02 18:25:09
Labai gražu, sužavėtas :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-05-02 09:27:59
smiga--> Sminga gal?:)
Priminė piratą iš filmo Karibų jūrų piratai:)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-05-02 01:56:05
Siaip viskas grazu, ypatingai I posmelis (labai logiskas, idomus pateikimas). Toliau susidaro jausmas, kad kalba pakrypsta kita linkme... pasigedau visumos...
Anonimas
Sukurta: 2007-05-02 00:20:06
daug visko, apkrauta, daug nuotrupų ir šalčio,
viskas puiku būtų, bet kai kur sąsajų man trūksta..