Senas piratas nusiima kaukę,
tik butaforinis žvilgsnis išlieka –
sminga į žemę graudus, kažkuo kaltas,
gręžia kelius link vidurnakčio kieto.

Jūros žvaigždė, įsispaudus į veidą,
liudija tykų naivumą pasaulio –
liesti be rankų jos grožį man leido
žvilgančios akys, kol miegas jas saugo.

Sūrios kriauklytės įpintos į plaukus,
suveltus atodūsy jūros vandens.
Šaltas kvėpavimas garbanas šiaušia,
užgęsta žvaigždė – nieks audros nekūrens.