Santrauka:
liečiant savo meilę ir tautą.
Per bėgių ilgesį, per mėnesinių skausmą,
Per džiungles it klampiais namų tapetais
Aš dilgėles auginsiu kojų pirštuos,
Aš dilgėle sudygsiu tau ant riešų.
Ir kančios susikaups, gal leis užmigti,
O tu gimdysi kūdikį ant kūdikio.
Marija, ar pažįsti jėzų kristų?
– Jis dilgėlėm ant kirkšnių josios suteka.
Per meilės ilgesį, per begalybės kvapą,
Per gatvės vidury mirties žemėlapius
Aš dilgėle sunoksiu getų lapuose.
Tu dilgėle rašysi ją išgėręs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-05-03 12:50:44
tos mėnesinės - nepoetiškai suskambėjo, bet visas kitas grubumas - kaip tik
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-05-03 01:05:43
Paskutinis posmas turi teisę į ypatingą pagyrimą (o gal net ir į atskirą gyvenimą?!.).
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-05-02 18:33:13
Gražus eilėraštis :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-05-02 09:25:13
Meilės taip norisi, o kur ji?..
Labai nusivylimo daug.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-05-02 01:52:53
nagi tos dilgeles pasirode visai idomus sprendimas:)))
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-05-02 00:32:09
Pastebimas rivizmas. Ir su tam tikra nuotaika :)
Anonimas
Sukurta: 2007-05-02 00:10:10
sarkastiškas,
riviškas :)
yra įdomių vietų..