Per bėgių ilgesį, per mėnesinių skausmą,
Per džiungles it klampiais namų tapetais
Aš dilgėles auginsiu kojų pirštuos,
Aš dilgėle sudygsiu tau ant riešų.

Ir kančios susikaups, gal leis užmigti,
O tu gimdysi kūdikį ant kūdikio.
Marija, ar pažįsti jėzų kristų?
– Jis dilgėlėm ant kirkšnių josios suteka.

Per meilės ilgesį, per begalybės kvapą,
Per gatvės vidury mirties žemėlapius
Aš dilgėle sunoksiu getų lapuose.
Tu dilgėle rašysi ją išgėręs.