Santrauka:
Publikuotas kūrinys 2005 12 26 (šioje svetainėje).
Tikriausiai tavo ašaros jau pasivėlino –
ant žiedlapių briaunų sustingo – žemėn, taip ir
nenukrito.
Ir nebepasikėlė baltas chrizantemos žiedas,
tik parudavo žiedlapiai jo rudeny, kai
rytui brėkštant,
galvą panarinęs,
atidavė atodūsį jau savo
paskutinį –
sudie...
O apsiniaukusioje dienoje,
be vėjo,
tylėjo šerkšnas –
pažiūrėk – žalia žolė,
pražilo...
2005 12 26
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-05-02 15:34:02
Čia turi pamąstyti. Nuostabiai, nostalgiškai gražus. Ačiū.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-05-01 20:36:46
Susimąstyti? ne gal tik pamatyti - kaip gražu, chrizantema, šerkšnas, tyla ore;
Žmonės ateina į kapus ir atgailauja, kaip elgėsi su kuo nors, ko jau nėra, tarp jų (ta tema). (chrizantemos kapų gėlės, lapkričio pirmosios, ar gi ne?)
pavadinimas atgaila, kad chrizantema, ir nuotaika metų laike tokia. bet mąstyti čia nereikia, čia daugiau nuotaika, vaizdas pamatyti. galima ir šypsotis galima ir apsiverkti, kam ko reikia tam taip ir darosi, taip tikriausiai radaa?
:)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-05-01 20:16:47
sypsausi:))), nors reiketu, ko gero, susimastyti...svelnus toks...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-05-01 17:22:26
Ups: Kai sodai žysi > žydi, visada šalnos...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-05-01 17:20:41
Tik Chrizantemos dar nežysi, dar nevėlu atgailauti, o va atgailauti gali kiek nori, bet kai pavėluotai, tai jau kita. Kai sodai žysi visada šalnos.(dažniausiai) oras atšąla kas met.
:) ačiū, kad apsilankote.
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2007-05-01 17:11:36
Tikrai taip buvo šį rytą: žalia žolė,
pražilo...
:) :)
Anonimas
Sukurta: 2007-05-01 16:51:20
trapu ir laikina,
neblogai
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-05-01 07:31:24
Be žodžių , illiuk, įsmeigei man įširdį tokį katarsinį atodūsį, kad imu jį pas save. Elegantiškai elegiška akimirka.