Atgaila...

Santrauka:
Publikuotas kūrinys 2005 12 26 (šioje svetainėje).
Tikriausiai tavo ašaros jau pasivėlino –
ant žiedlapių briaunų sustingo – žemėn, taip ir
nenukrito.

Ir nebepasikėlė baltas chrizantemos žiedas,
tik parudavo žiedlapiai jo rudeny, kai
rytui brėkštant,
galvą panarinęs,
atidavė atodūsį jau savo
paskutinį –

sudie...

O apsiniaukusioje dienoje,
be vėjo,
tylėjo šerkšnas –

pažiūrėk – žalia žolė,
pražilo...



2005 12 26
kvinta

2007-05-01 02:43:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): žuvėdra

Sukurta: 2007-05-02 15:34:02

Čia turi pamąstyti. Nuostabiai, nostalgiškai gražus. Ačiū.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-05-01 20:36:46

Susimąstyti? ne gal tik pamatyti - kaip gražu, chrizantema, šerkšnas, tyla ore;
Žmonės ateina į kapus ir atgailauja, kaip elgėsi su kuo nors, ko jau nėra, tarp jų (ta tema). (chrizantemos kapų gėlės, lapkričio pirmosios, ar gi ne?)
pavadinimas atgaila, kad chrizantema, ir nuotaika metų laike tokia. bet mąstyti čia nereikia, čia daugiau nuotaika, vaizdas pamatyti. galima ir šypsotis galima ir apsiverkti, kam ko reikia tam taip ir darosi, taip tikriausiai radaa?
:)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-05-01 20:16:47

sypsausi:))), nors reiketu, ko gero, susimastyti...svelnus toks...

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-05-01 17:22:26

Ups: Kai sodai žysi > žydi, visada šalnos...

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-05-01 17:20:41

Tik Chrizantemos dar nežysi, dar nevėlu atgailauti, o va atgailauti gali kiek nori, bet kai pavėluotai, tai jau kita. Kai sodai žysi visada šalnos.(dažniausiai) oras atšąla kas met.
:) ačiū, kad apsilankote.

Vartotojas (-a): Cherry

Sukurta: 2007-05-01 17:11:36

Tikrai taip buvo šį rytą: žalia žolė,
pražilo...

:) :)

Anonimas

Sukurta: 2007-05-01 16:51:20

trapu ir laikina,
neblogai

Vartotojas (-a): Nuodai

Sukurta: 2007-05-01 07:31:24

Be žodžių , illiuk, įsmeigei man įširdį tokį katarsinį atodūsį, kad imu jį pas save. Elegantiškai elegiška akimirka.