Tikriausiai tavo ašaros jau pasivėlino –
ant žiedlapių briaunų sustingo – žemėn, taip ir
nenukrito.

Ir nebepasikėlė baltas chrizantemos žiedas,
tik parudavo žiedlapiai jo rudeny, kai
rytui brėkštant,
galvą panarinęs,
atidavė atodūsį jau savo
paskutinį –

sudie...

O apsiniaukusioje dienoje,
be vėjo,
tylėjo šerkšnas –

pažiūrėk – žalia žolė,
pražilo...



2005 12 26