Užtrukęs bereikšmis laukimas
Lyg adata badė man širdį.
Netikęs beprasmis likimas,
Kai Tavęs nemato, negirdi.
Kai žiūri – lyg būtum šešėlis,
Lyg stiklas skaidrus, išvalytas.
Gyvenimas bėga lyg smėlis
Pro pirštus, raukšlių išraižytus.
Nuo saulės karštos išdžiovinta,
Sukepusiom lūpom stovėjau.
Vaikystės paikos suklaidinta,
Gyventi darniai nemokėjau.
Ir skriejo pro šalį jaunystė,
O aš paskui ją vos vilkausi.
Bijojau nugriūti, suklysti,
Gyventi tada mokinausi.
Griuvau, vėlei kėliaus ir bėgau
Ir netgi nagais kabinausi.
Aš savo kelionę pamėgau,
Dėl jos ir šiandien dar laikausi.
Užpūsiu žvakelę, sustingsiu –
Visur žiburiai jau užgesę.
Tarytum šešėlis išslinksiu
Į naktį – jausmų mano sesę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-05-14 14:31:33
Man viskas labai patiko. Nuostabus kūrinys.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-05-02 10:37:01
Manau, vienas iš stipresnių autorės darbų. Patiko priešpaskutinis posmelis.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-05-01 01:10:05
Atsiprašau:
Neskubėk užpūst žvakelę,
Užbaigt jau pradėtą kelią.
Paliki šį eilėraštį nebaigtą,
Kaip jausmus išsaugotus sau...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-05-01 00:28:56
Neskubėki užpūsti žvelelę,
Užbaigti pradėtą jau kelią.
Paliki eilėraštį nebaigtą,
Kaip jausmus išsaugotus sau...
Anonimas
Sukurta: 2007-05-01 00:08:12
tikrai kad jausmai,
bet ar ne per saldu ir ar
ne pertempta?
muzikalus, bet toks tarsi paskaita apie gyvenime.
slidu. išties.