Užtrukęs bereikšmis laukimas
Lyg adata badė man širdį.
Netikęs beprasmis likimas,
Kai Tavęs nemato, negirdi.

Kai žiūri – lyg būtum šešėlis,
Lyg stiklas skaidrus, išvalytas.
Gyvenimas bėga lyg smėlis
Pro pirštus, raukšlių išraižytus.

Nuo saulės karštos išdžiovinta,
Sukepusiom lūpom stovėjau.
Vaikystės paikos suklaidinta,
Gyventi darniai nemokėjau.

Ir skriejo pro šalį jaunystė,
O aš paskui ją vos vilkausi.
Bijojau nugriūti, suklysti,
Gyventi tada mokinausi.

Griuvau, vėlei kėliaus ir bėgau
Ir netgi nagais kabinausi.
Aš savo kelionę pamėgau,
Dėl jos ir šiandien dar laikausi.

Užpūsiu žvakelę, sustingsiu –
Visur žiburiai jau užgesę.
Tarytum šešėlis išslinksiu
Į naktį – jausmų mano sesę.