Kas mišką apkarpė
tarytum
sodo gyvatvorę?
Lygus
per visą akiratį tęsiasi
juodas brūkšnys.
Jau vakaras slenka.
Žibintai
iš lėto įsidega.
Atsėlina svečias įgrisęs –
ir vėl ilgesys.
Kas mišką apkarpė?
Lyg tobulą
dievišką brūkšnį
nubrėžė
tarp žemės šaltos
ir lengvučio dangaus?
Žibintų šviesoj mano svečias
iš lėto atkiūtina –
ir tai, ko nenoriu žinoti,
nenoriu žinoti, –
žinau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-04-27 22:43:28
Kas mišką apkarpė?
Lyg tobulą
dievišką brūkšnį
[gražiausia man]
priešpaskutinė eilutė būtina?:)
labai gražus darbas, daugiaprasmis, su daugybe atspalvių.
patiko labai.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-27 21:24:08
Dėl eilėraščio aiškėjančio pavidalo (6+5+6+...) po „...dangaus?" reikėtų tarpo.
Daugiau į Lyriką patraukė... ilgesiu padvelkė.
Žibintų šviesa (miesto, gyvenvietės palydovė) truputį aptrina tą mąslų žvilgsnį į miško brūkšnį.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-04-27 20:46:21
Kasdieniška jaukiai.