Tu nenusuk nuo saulės veido,
Neberymok kaip pirštas vienas.
Jei ką ir įžeidei, jis Tau atleido –
Širdis minkštesnė negu plienas.
O kiek naktų užmigti negalėjai,
Kiek graužė širdį šaltas jaudulys.
Susitvarkyt su tuo visad mokėjai,
Žinojai, kad pasaulis iš po kojų neišslys.
Prabėgs pavasariai ir rudenys vėjuoti
Pralėks kaip vėjas, tau papūsdamas žaizdas.
Nespėjai net ranka man pamojuoti –
Manei gyvenimas užgydys tas klaidas.
Dabar galvok, ar verta, ar tikėjom,
Žiūrėk, ko tokie tylūs, ramūs vakarai.
Mes tyliai per gyvenimą nuėjom,
Tik ne kartu – kiekvienas atskirai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-04-27 22:57:04
kiek dirbtinokas,
nes kai kurios frazės yra pritemptos,
be polėkio, tuo tarpu patiko trečia eilutė :)
tik šiuolaikiniam gyvenime tai retenybė ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-04-27 20:48:39
"Jei ką ir įžeidei, jis Tau atleido –
Širdis minkštesnė negu plienas."
...
"Mes tyliai per gyvenimą nuėjom,
Tik ne kartu – kiekvienas atskirai..."
Gal taip ir nesugebėta atleisti ar bent jau pamiršti???
Sekmės! Kūrinys man artimas... :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-27 20:28:55
gal vis tik "nurimavo"....artimas toks...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-27 20:28:07
graziai nurymavo....
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-27 20:20:48
...užkliuvo „Širdis minkštesnė NEGU plienas" > „Širdis minkštesnė JUK UŽ plieną"
Iš bėdos gal praverstų ir Kaimyno siūlymas (UŽU).
Džiaugiuosi autorės kūrybos branda.
Tik sėkmės!
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-04-27 17:31:51
Labai gražus :)