Nesureikšminkite nereikšmingų detalių. Žodis "apšnerkštas" nieko ypatingo nesako - tik tiek, kad stalas apšnerkštas. Tačiau Giedrius sėdi ten, kur stalas apšnerkštas, o ne VIP bare, ar ne?
Man nepatinka mano kūrinio perrašinėjimas kaitaliojant žodžius. Rašiau turėdamas omenyje VIENĄ , Jūs perrašote turėdama omenyje visai ką kitą . Dar man nepatinka žodžiai "makulatūra" arba "pravalas" - nemanau, kad nusipelniau tokios keistos "kritikos", juk čia tik Jūsų nuomonė, kuri į dekalogą neįeina. Herojus negali būti vientisas - bent jau mano herojus... Manyčiau vertėtų vengti panašių pasisakymų. Vien jau iš mandagumo.

o žvaigždės numesčiau; --- klaida, kaip sakiau, baimės, numesčiau ĮRAŠYČIAU žvaigždės, kurie pabraukti, bet , kad ir baimės, tarkim (nors vaizde piešiamame kaip ir nėr baimės natūra gan svajinga - neteisianti, vertindama; būtų apšnerkšta, jai tai natūrai svetimybė, vertinant, kaip kalboje būna svetimybė, jo natūros kalboje svetimybė; ; užrašų knygutė atspindi žmogaus dvasią; jam svetimas vertinant žodžio tokio kaip APŠNERKTA panaudojimas; ir vertinimas, toks gal susierzinusios valytojos, gal bufetininkės, ir t.t.;

meška, čia pravalas kuriant lyrinį herojų; jis ne vientisas; užrašų knygutėje jis; kaip jis rašo į užrašų knygutę vakarą kūrį mato - kaip jis mato;
:)

Žianu kad jau kažkur parašėte ir nepakeisite, ir nesiūlau keisti, sakau tik vieno skaitytojų pastebėjimus, įspūdį o ne sakau kad reikia keisti;

tai va čia labai patiko iš viso vakaro aprašymo knygutėje gyva, įtraukia į sutemų laiką, dangų tais milžinišku greičiu besimainančiais juostančiais raštais; bet rašyčiau ne baimės, o ŽVAIGŽDĖS, tos kur danguje žiebiasi,
(baimės čia neįkertu, iškrinta, neina suprasti, atvirkščiai ramybė, laiko sustojimas, kitaip, bet graži vieta --- -- citataVakaras... Atokiausiuose dangaus užkaboriuose užgimsta baimės žvaigždės ir patyliukais rėplioja gatvėn. Kol kas jos permatomos ir vos užuodžiamos. Jų laikas dar tik ateina. Šlapio sniego gniutulėliai rečiau mirga ore. Keli sunkiausi debesys nuskriejo šalin. Virš stogų, šviesiai pilkame fone, milžinišku greičiu keičiasi juosvų debesų raštai. Atrodo, pats dangus skrieja pro šalį vos nekliūdamas už kaminų bei varpinių...

Įrašiau pabrauktus žodžius kurių nebuvo, o žvaigždės numesčiau; labai tada įsukanti vieta, atrodo ir kvapas ir akustika sutemų ir oras apšvietimas, gyva judesyje jautiesi, lyg ten perkeliamas; bet kokiu atveju vykęs gabaliukas;

Čia atėjo ne rašytojas, o detektyvas, apsimetęs rašytoju, koks nors erkiulis puoro; :
" Kišenėje Giedrius sužvejoja šratinuką, iš kitos išsiima storą užrašų knygutę ir vangiai apsižvalgo.
Apšnerkštas baras, ant sienų – išblukusios akvarelės. Prie gretimo stalelio kažkoks skėrys graužia laikraštį." ------- tas sakinys griauna kuriamą Giedriaus būdą, charakterį, paveikslą lirinio herojaus; Apsižvalgo, o žvilgsnis užkimba už: apšnerkštas, (ar jis taip masto, kiek jo paveikslas sukurtas, jis neatrodo žmogus vartojantis žodį APŠNERKŠTAS, ) griauna tai kas yra sukurta herojaus charakteryje;nežinau iki galo neperskaičiau, bus matyt, bet jis (giedrius) nemato " taip apšnerkšta, išblukę, laikršatį skaito kažkoks skierys"; taip gali matyti kokia " sena ledi stervoznu charakteriu, ir t.t. JUK jis (giedrius) stebėtojas, kaip iš mėnulio kartais iškritęs: - /"pasaulis pasikeitė" - Ką?; / vis nori pakliūti į nirvaną; nea, čia netikusi vieta; čia kalba nežinau kas, apibūdindamas, KĄ GIEDRIUS MATO, bet tai negiedriaus matymas, kokį giedrių autorius yra sukūręs i šiol; čia mato gal valytoja, bet ne tas Giedrius rašytojas, na gal greičiau kiaulės akimis esanti bufetininkė - jos matymas, ji taip gali matyti; ir tą žodį panaudoti; (labai "promachas" padarytas meška su tais dubliais, užmanymas geras, tipo dublis - taurelė, bet tik žmanymas idėja, kaip įdomiau pateikti skaitytojui informaciją, tačiau išpildymas nepamatytas - jis nekuria, nepapildo o graiuna kas sukurta; herojus gi eis per visą kūrinį Giedrius; čia giedriai nesidubliuoja;
Dublis trečias: trečias labai ištemtas; kai tiek prirašyta reikalingas arba veiksmas, o ne sienų aprašinėjimas, arba mintis, dėl ko tai rašyta. Su herojaus matymu, jis jau pirmame dublyje ne herojaus GIEDRIAUS matymas; žodžiu šioje dalyje atrodo Giedriaus lyrinio herojaus charakteris ne kuriamas, (kuris sukurtas, jo natūra) bet pradeda griūti;
nebent jis keistųsi, vis tik nors ir kūrinys yra fragmentinis, nėra ištisinio vaisdo, kada yra filosofuojama apie žmogaus vidinį pasaulį, jo vietą egzistencijoje, per lyrinį herojų, labai svarbu, jei lyrinio herojaus charakteris KINTA, TURI BŪTI KAŽKOKS ` į v y k i s` - trauma, laimėjimas, mirtis, praradimas - kažkas, kažkoksai įvykis KURIS TURI BŪTI ĮTRAUKTAS
būtinai parašytas; , kuris yra priežastimi to charakterio pasikeitimo, ar kitimo,; NORS KŪRINYS TEGUL FRAGMENTINIS - be nuoseklaus siužeto, ir be jokių : kulminacijos atoslūgio, prasidedant užuomazga ir vedant veiksmo vystymu į kulminaciją; vis tik nors ir fragmentinis, arba yra įvykis, fiksuojamas charakterio keitimąsis, BŪDO, PAŽIŪRŲ, tame įvykyje, arba jis nesikeičia; Tai gi priimu, kad čia ne Giedriaus charakteris pasikeitė - ne pasaulio suvokimas, kuris pakeitė jo matymą, o galvoju, kad autoriaus PROMACHAS; juo lab finale Giedrius toksai pat, vis artėjantis link savo dvasinės ramybės - jo būdas taip kardinaliai nesikeitė; /APŠNERKŠTAS/, jis (giedrius) žodžio nepanaudotų, jis nemato taip; žiūrint į tą pačią sieną, jo dėmesys fokusuojasi kitur, nei padavėjos, ar skaitančiojo laikraštį; ( pradėjau skaityti nuo pabaigos jūsų kūrinį; pirmiausiai perskaičiau paskutinę dalį;, Pirmą dalį skaičiau paskutinę, o paskui nuo pirmos; Tai gi finale Giedrius nėra tokio matymo, jo charakteris tas pats;
tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl herojų charakteriai neryškūs (mačiau Ramunė parašė nestiprūs, kad ir silpnumu turi būti stiprūs; aš sakau neryškūs, (jie turi būti , kažkokie, bet turi būti, tai ir jų matymas, priėmimas, vertinimas; Kada jie nejokie, tada jie nesukurti;
tai gi, ant kiek jis iki šiol buvo sukurtas, (giedriaus charakteris, ar kuriamas) dabar ŠIOJE DALYJE, tik dėl tokio jo matymo, (rodos smulkmena, bet didelė klaida; jis griūva) jis buvo kitokio matymo; ČIA JAU sukurti kontūrai charakterio MOZOJASI, BLANKSTA PRARANDA RYŠKUMĄ; darosi ne joksai;
nyksta lyrinio herojaus charakteris; bus matyt, pačiai įdomu; dabar atrodo čia klaida rašytojo (šioje dalyje ir nurodžiau kur - herojaus matyme - kaip jis mato, tas žodis nusako, matyme, ką ir kaip jis mato, - žodis; ir dar kibimas toksai sterviškas, tokiai natūrai svarbu pinigai, išvaizda dėl kitų, tokia sausa, susukta, kokie dar ten taškai; ta natūra arba teisėjas, arba detektyvas, tai profesija, o "teisėjas charakteris - natūra" : kokios tavo kelnės apšnerkštos, kodėl be kaklaraiščio - ar tai Giedriaus matymas žiūrint į žmogų be kaklaraiščio, aptaškytomis kelnėmis - kai lauke purvas dargana, troleibusas šalyje , keleiviams įlipti ir išlipti sustoja baloje; , " ) čia dalis kuris ne ryškina paveikslą, bet jį blukina jau; (herojaus charakterį, būdą, paveikslą.)



DALIS TA GERA, bet joje yra lemema klaida, kas liečia giedriaus charakterį, o juk vskas sukasi apie jį, ir apie žmogaus vidinį pasaulį, dvasinę būseną, proto klajones į nirvaninį save, jei taip galima pasakyti; čia yra didelė klaida; (šioje dalyja)

pradžioj daug daugtaškių, per daug.
trečioje pastraipoje piknaudžiaujama įvaizdžiais,
kava (,) prie kurios -> skyryba;
kelneris mandagiai -> Kelneris;

ši dalis stipresnė, prajuokino,
patiko ironiškas požiūris į supančią aplinką. įtraukia..

Dėkoju :) Būtinai publikuosiu toliau.

Pakankamai įdomi skaityti dalis. Tekstas spalvingas ir tie poetiniai intarpai savitai įsikomponuoja į visumą.

Ačiū, Ramune, už asmenišką įspūdį :)
Kodėl negalima sakyti apie moterį "riebi"?.. Nustebinot. Mene juk galima daryti, ką nori...
Kas liečia eilėraščius proza - jų dar bus.
Daug :)