Laikinumo amžinybė

Žalsvos žvaigždės šešėlio pavėsyje,
Nuaudęs nenusakomo perimetro tinklą,
Guosdamasis vystančiai plukei,
Nešdamas ant nugaros amžiną kryžių,

Ant drėgno rudeninio alksnio lapo
Savo amžiną ilgesį mintijo senas voras.
Jis nematė šalimais, ant ežero kranto,
Degančio aitraus laužo

Ir aplink jį susėdusių nerūpestingų žmonių.
Jis nejautė jų ilgesio praėjusiai vasarai
Ir nerimąstingų rudeninių minčių.
Nerimąstingų, bet žmogiškai nerūpestingų.

Nes jis buvo tik senas voras,
Nešantis ant nugaros amžiną kryžių.

Ir kai vienas iš tų nerūpestingųjų,
Eidamas nakties miško taku,
Sutraukęs jo susikurto perimetro ribą,
Savo 42-jo dydžio pėda, sutraiškė
    Jo kryžių,
        Jis net nepajuto,
            Kaip tapo rudens drėgme
                 Šalia liepsnojančio laužo.    



2006 09 26
Grėjus

2007-04-26 20:04:27

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-04-28 19:01:06

Pabaigoje - gerai. Šiaip atsisakyčiau tikslaus skaidymo į posmus, nes eilėraščiui proza tai neprivaloma. Galbūt pernelyg daug paaiškinimų (visokių "nes" ir panašiai). Visai neblogas.

Vartotojas (-a): jolija

Sukurta: 2007-04-26 21:56:30

Paprastai susilaikau nuo komentarų ir pagyrų,bet kad radau kažką sau artimo, tai galiu gi ir prisipažint.

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2007-04-26 21:34:36

Talentingo autoriaus svarus kūrinys.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-04-26 21:14:00

aga, čia tas prietaras, kuriuo vaikai tikėdavo: jei užmuši vorą kryžiuoti bus nelaimė, sakydavo vieni, o kiti sakydavo, jei užmuši vorą kryžiuotį bus lietaus;; tai čia tas antrasis.
laužą voras mato gerai, savaip, bet gerai, taip kaip bitės mato dūmus, dūmų pagalba aviliai kopinėjami; tai va kai voras nemato laužo neįtikinamai; bet visumoje, graži liūdna pasaka;
gyvas gamtovaizdis labai ir nuotaika sukurta; patiko atmosfera gyvumu. liūdnas smėlėtas upės krantas, apsiniaukusi diena, baigiantis smilkti laužas tuščia ir smėlyje matosi pirmi lietaus lašai pasisėję, sučirškia kartais į laužo smilkusius įkrisdami. vėjo visai nėra, kai įsilys tai lys kokias tris dienas, tiršti debesys. va tokį vaizdą nupaišė man tas eilėraštis. o tie nerūpestingi žmonės laužą paliko, nors smėlis, nors upė, bet toliau jau žolė ir miškas kitoje upės kranto pusėje. tikrai nerūpestingi, be tik stiklų pačioje upėje dar nebūtų primėtę - šukių sudužusių butelių.
gyvas vaizdas, patiko tuom.
:)

Vartotojas (-a): Pranis

Sukurta: 2007-04-26 20:41:29

Manau, labai geras ir didžiai prasmingas. Neįžiūriu nei „tempimo“, nei kitų esminių trūkumų, kurie menkintų eilėraščio vertę. Šaunu.

Anonimas

Sukurta: 2007-04-26 20:32:24

pradžia subtiloka, bet gal kiek per daug ištempta,
tuo tarpu pabaiga geresnė, joje viskas dailiai persipina, labai trapu.

Vartotojas (-a): Džyzas

Sukurta: 2007-04-26 20:14:10

Gaila voro :(