Santrauka:
Kaip jau sakiau, šie kūriniai yra iš mano vaikystės. Kurti mano mylimai Močiutei. Jos 75-čio jubiliejaus proga. Čia antras eilėraštis. 1985 m. sausio 31d. Kaip jau sakiau, man tada buvo 15 m.
Pražydo gėlės pievoje
Margu kilimu.
Ir žaidė vaikučiai pievelėje
Tarp tų margų gėlių.
***
Staiga pražydo našlaitė pievos pakraštyje
Margu apdaru.
Pamatė ją vaikučiai pievos pakraštyje,
Ji lyg žydėdama sėdėjo kaip karalienė pasostėje.
***
Ją nuskynė mergaitė pievos pakraštyje
Ir įpynė į vainiką gėlių.
Našlaitė atsidūrė mergaitės plaukuose
Margam vainike gėlių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-04-26 23:16:29
Man pakartojimai "pievos pakraštyje", "pievelėje" priminė aiškinimą vaikams. Jiems patinka, kai yra kartojamos tos pačios frazės, taip jie mokos :)
Ir kiekvienas posmas lyg viena savarankiška istorija, bet vis apie tą pačią gražią žalumą.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-26 22:00:28
man patinka.paprastas kūrinukas geriau ,nei sudėtinga filosofija ,kuri užgrūdina:D
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-26 21:49:30
Paprastučiai, bet šviesūs vaikystės prisiminimai.
Nebijok, Žuvėdra, jais dalintis :)
Anonimas
Sukurta: 2007-04-26 20:47:24
moksleivinis lengvas tekstukas,
yra kur augti, tad to ir palinkėsiu..
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-04-26 19:54:41
Graži vaikystė, šviesi :)
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-04-26 16:18:31
Norėjau kai ką pakeisti, bet širdis to neleido daryti, tegul lieka kaip yra sakė vidinis balsas. Nepyk Ramunėle, bet tai mano vaikystė.