Sukeiski butelius šiuos vietom –
karaliaus rūsy durys siauros,
toliau nenužengsi – liksi paskendęs
svaigiojoj šaly,
susenęs ir vienas,
sudužęs ir menkas.
Surask jų raktelį –
džiovintą vilko iltį, kaklą puošiančią.
Ramiai stebėk, kaip dulkių debesys
suvargę nuo tekėjimo vėl kelia
šaltą kamštį nuo grindų,
kurias žvėris užmigęs puošė.
Nudaužęs kaklą paragauk tik truputį
liūdnos dorybės,
srūvančios veržliai
išnokusiom gyslotom lūpom.
Užsimerk ir leisk tekėt –
išeit
suspėsi iki ryto,
juk durys taip girgždėdamos čia šneka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-04-25 11:08:30
Stiprus, gilus, paslaptingai klaidus. Paliko įspūdį.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-04-25 02:53:40
Žavus eiliuotas darbas:
"Sukeiski butelius šiuos vietom -
karaliaus rūsy durys siauros
toliau nenužengsi ir liksi paskendęs"
ir ištisas posmas:
"Surask jų raktelį -
džiovintą vilko iltį kaklą puošiančią.
Ramiai stebėk, kaip dulkių debesys
suvargę nuo tekėjimo vėl kelia
šaltą kamštį nuo grindų,
kurias žvėris užmigęs puošė."
O pabaiga taipogi stipri.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-24 23:29:18
paskutinis labiausiai.
eilius kupinas Jūsų suvokimo,
kuris itin artimas mano dabartinei nuotaikai.
sujaudino