Sukeiski butelius šiuos vietom –
karaliaus rūsy durys siauros,
toliau nenužengsi – liksi paskendęs
svaigiojoj šaly,
susenęs ir vienas,
sudužęs ir menkas.

Surask jų raktelį –
džiovintą vilko iltį, kaklą puošiančią.
Ramiai stebėk, kaip dulkių debesys
suvargę nuo tekėjimo vėl kelia
šaltą kamštį nuo grindų,
kurias žvėris užmigęs puošė.

Nudaužęs kaklą paragauk tik truputį
liūdnos dorybės,
srūvančios veržliai
išnokusiom gyslotom lūpom.
Užsimerk ir leisk tekėt –
išeit
suspėsi iki ryto,
juk durys taip girgždėdamos čia šneka.