Kažkur giliai užstrigusi gaida
praėjusios vaikystės tūno.
Vis kalbini ir šnekini tu ją –
bergždžiai....
Toks didelis
tas
praradimų
liūnas.
Veidai nuplaukę praeitin,
šešėliai vaizdinių apmirę,
šalta...
Nejauku širdy –
kad
taip
trumpam
su-sto-jus...
Kad taip pribėgus,
šalimais prigludus –
pa-
svei-
ki-
nus
.
.
.
radaa
2007-04-24 22:29:54
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-05-02 15:52:02
Aš galvoju, koks nuostabus tas laikas pavasaris, kad tiek svajingų minčių duoda. Patiko!!!
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-04-26 07:22:14
Tikrai labai nuoširdus, jautriai išsakytas:)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-04-25 18:34:16
Dar nelabai toli Jūsų vaikystė nubėgusi, dar jos žingsnelių aidas girdisi, dar ne visos pėdutės išnykusios...Tačiau supranatu, gaila jos. Norisi pribėgti, priglusti prie jos, pasilabinti, tikintis, kad ji atpažins Jus, subrendusią, nostalgijos ūkuos skendinčią... Išjaustas kūrinėlis, tikros, neišsigalvotos nostalgijos vaisius :)
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-04-25 15:56:35
Taip, kur tą vaikystė strazdanota? labai puikus. Semės.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-25 10:31:19
tikri jausmai.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-25 09:58:18
Neblogai pamatuoti tie praradimai.
Man skaitėsi ir be didesnės prievartos skie-me-nuo-ti :)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-04-25 02:55:17
Labiausiai sudomino pirmas posmas - ketureilis.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-24 23:47:26
Toks didelis
tas
praradimų
liūnas.
[išties.tikslu]
labai patiko, nesišvaistysiu žodžiais - viskas kūriny pasakyta.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-04-24 22:53:11
Kažkur giliai užstrigusi gaida
praėjusios vaikystės tūno.
Vis kalbini ir šnekini tu ją –
bergždžiai....
Toks didelis
tas
praradimų
________________
iki tos vietos persiskaitė labai impulsyviai ir atrodo net keistai ritmiškai maloniai, bet
ties liūnu stabdžiai tos nuotaikos, ritmiškumo, tiesiog sustoji, nesusipratimas atrodo, nes kai nostalgija, tai jau ir pradedi ta kryptimi skaityti. tada atmeti pavadinimą ir skaitai iš naujo; Ne tai ne nostalgija (Nostalgiškas) gal greičiau praradimai, o dar arčiau, "praėjęs, negyventas laikas..." nes žodžiai kalba ne apie nostalgiškumą, o lyg apie gailėjimąsi negyvento tekančio laiko ( man taip skaitosi), nuo to žodžio LIŪNĄ, praradimų LIŪNĄ, va nuo to liūno niekaip ne nostalgija, lyg surūgęs prarastas laikas, jis negrįš, bet negyventas, ir taip iki kūrinio galo;
visumoje kūrinys visai įdomus, maloniai skaitosi, ji smagiai garsiai gali skaityti, jis teatrališkas, ta prasme charakteris lyg jame yra, jį malonu vaidinti;, bet tik ne nostalgiškas ( mano nuomone), paskutinis posmelis, lyg kalba apie tai, kad bijota buvo, gyventi, ar nedrąsu, kažkas tokio tokio nuotaika;
:)