„O šiąnakt kažkodėl šnekam vėjus ir verkiame lietų. O po to kažkodėl miegam taip, tarsi nieks nerūpėtų“.
/Ieva Norkutė/
Keista – šiandien vėl apsivilkau puspaltį.
Šiandien man mažytė šventė: vėl pajutau sparnus; laiškas pasiekė adresatą; lyja.
Šypsena ir minčių juokas sau ir prošal pražingsniuojančiam pasauliui.
Puspaltis, žmogus ir sparnai, pagauti vėjo.
Pustuštėmis Vilniaus gatvėmis ateina ruduo balandį.
/2007 04 21/
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-09-24 23:46:43
originalu, miela (:
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-04-24 10:03:52
Na ir tegu tas pasaulis žingsniuoja pro šalį: svarbiausia, kad Tu jį matai ir vertini. Geriausius „sparnus“ turi vienišiai. Ir jų kūriniai - geriausi.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-24 00:27:48
ui, čia kiek daug ilgesio.
lietus =nostalgija, sparnai=viltis, kad viskas ims kisti, laiškas pasiekia, bet lyja= realizmas, suvokimas, skausmas. vėl; prošal= vienatvė;
charakterio ir pokyčių daug.
stiprybės Jums
Vartotojas (-a): Draugė
Sukurta: 2007-04-23 23:10:59
Kvepia vienišumu :)