„O šiąnakt kažkodėl šnekam vėjus ir verkiame lietų. O po to kažkodėl miegam taip, tarsi nieks nerūpėtų“.

/Ieva Norkutė/

Keista – šiandien vėl apsivilkau puspaltį.
Šiandien man mažytė šventė: vėl pajutau sparnus; laiškas pasiekė adresatą; lyja.
Šypsena ir minčių juokas sau ir prošal pražingsniuojančiam pasauliui.
Puspaltis, žmogus ir sparnai, pagauti vėjo.

Pustuštėmis Vilniaus gatvėmis ateina ruduo balandį.


/2007 04 21/