* * *

Santrauka:
Netikėta atodanga :)
Švyti
Žiedlapiai baltai
Meilės
Nuostabiausiam ilgesy, –
Taip arti
Nepaprastai
Kerinti ir spindinti esi!

Tu esi,
Ir nuolatos
Aukuras liepsnos
Atmintimi,
Tartum priesaiką kartos:
„Niekados
Nebūsim svetimi!"
Vlabur

2007-04-22 13:29:20

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-06-15 01:23:46

miela.... norisi visada to.

Vartotojas (-a): žuvėdra

Sukurta: 2007-04-25 11:44:59

Švyti
Žiedlapiai baltai
Meilės
Nuostabiausiam ilgesy, –
Taip arti
Nepaprastai
Kerinti ir spindinti esi!
------------------------------------
Nieko gražesnio už šiuos žodžius, tik mes juos pamirštame pasakyti savo mylimiems žmonėms. Ačiū, primynei.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2007-04-23 07:37:31

Primenantis obelų žydėjimą :)

Anonimas

Sukurta: 2007-04-22 17:13:03

PASKUTINYS SAKINYS KABUTESE, LABAI STIPRUS...
PATIKO.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-04-22 17:07:57

Perskaiciau daug tame eiliuje. Subtilu, svelnu, trapu- tik taip ko gero galimi iamzinti tikri ir pagarbos verti jausmai ar akimirkos... Atrodo jos skrenda absoliuciai laisvos ir tuo paciu taip saugiai, giliai saugojamos:)) Patiko.

Anonimas

Sukurta: 2007-04-22 16:19:39

Niekados/ nebūsim svetimi -> esmė:)
dailu ir pavasariškai, tarytum upely besimaudančios
moters stebėjimas :)

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2007-04-22 16:10:18

Švelni lyrika. Sutinku su autoriaus ir Drugio bei Molii nuomonėmis :)

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2007-04-22 13:43:36

Ne, akimirkos negalima auginti... iki suakmenėjimo.
Tegul ji lieka tokia kerinti ir skaisti.
Sustabdyta amžiams.
Ginama nuo laiko.
Įsimintina.

Anonimas

Sukurta: 2007-04-22 13:38:11

bijau jau ką besakyt nes šiandien visi kažkokie arba pagyringi arba nežinau. taip ir tavo eilius. manu galėjo jo nebūti dar. dar reiškia, kad galėjai jį užauginti.