Švyti
Žiedlapiai baltai
Meilės
Nuostabiausiam ilgesy, –
Taip arti
Nepaprastai
Kerinti ir spindinti esi!

Tu esi,
Ir nuolatos
Aukuras liepsnos
Atmintimi,
Tartum priesaiką kartos:
„Niekados
Nebūsim svetimi!"