amsi vidurnakčio būgnai
kvėpuoja iš džiūvančio šulinio
akmeniu šąla ant dugno
klampiuos nutylėjimuos guli
sutemsta retėjančiais žvilgsniais
spingsinčiuos lango kvadratuose
garsais kurių pasiilgstam
girgždančiuos laikrodžių ratuos
vėjo švytuoklėmis srūva
beveidėm tuščiom karuselėmis
girtu šaligatviu griūva
nutilusio miesto gatvelėm
ir viskas palieka ant dugno
perregimoj tekančioj upėje
vien amsi vidurnakčio būgnai
Grįžulo Ratuos sutūpę
grįžta į spingsintį langą
lietum ir garsų pakartojimais
rūko drobulė uždengia
tą erdvę kur laikas sustojęs
tau atiduos tavo valandas ---
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-22 18:02:12
Patiko ir tos naujovės formoje bei 2'4 eilučių sąskambiuose.
Kad lituanistas – neabejotina jau nuo pirmųjų kūrinių :)
O kad žemaitis – turėsma dar progos įsitikinti...
Žodžiu, tikrai gera lyrika.
Ir dar neįkyri.
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-04-21 16:13:40
Labai vertinu Ramunę kaip formos analitikę, todėl prašyčiau atidžiau panagrinėti eilėraščio formą, kuri iš dalies yra eksperimentinė. Naujoves klasikinė eilėdara sunkiai „priima“. Kiekvienas skiemuo turi savo vietą - ir naujove (iš pirmo žvilgsnio - „maišatim“) siekiama suardyti klasikinės strofos monotoniją. Savo paties nelaimei, esu diplomuotas lituanistas ir kartais mėgstu ekperimentus. Ne visi jie ir pačiam patinka, todėl Ramunę suprantu ir jokiu būdu nepieštarausiu pagrįstai nuomonei.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-21 14:36:06
vien amsi vidurnakčio būgnai -subtilu.
tarsi viskas būtų pro stiklą, nepasiekiama, trošktama ir
taip arti.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-04-21 11:47:23
Aiškiais vaizdais perteikiama vidurnakčio nuotaika su lėtėjančiu Laiko pojūčiu, kai
..."viskas palieka ant dugno/perregimoj tekančioj upėje..."
savo paslaptingumu lyg "užkelianti" iki Grįžulo Ratų... ko lyg ir pasiilgstama, kad grįžtų į "spingsintį langą...ir atiduotų tau tavo valandas" saviems apmąstymams tyloje...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-04-21 01:28:38
kai valandas visas atidavei-
širdis jas ištiksėjo - laikrodis sustojo
tai rūko drobulė tada atidengia
tą erdvę kurios kartais ir bijojai...
- - - - -
ne šitas nelabai, yra gražių atskirų vietų, bet visumoje, tai ne;(anas, praeitas, kurį komentavau, tai puikus.)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-21 00:27:54
Labai graziai perteikiate mintis vaizdiniais, ir nuotaika, ir spalva.