Pulsuojančio, visagalio Laiko pasekmės...plačiu kontekstu. Geros, taiklios, pulsuojančios šiokį tokį nerimą mintys... Vaizdinga, patraukliai skaitosi. Taigi, ir pasiimsiu prisiminimui :) ačiū

Judrus, išraiškingas ir įdomus kūrinys. Gražiai aprašytos mintys :)

radaa, matau, kad čia visos eilutės man pakrypo, (kūrinyje) tikrai ne daug keičiau, na matysi, kūrinys prieš akis pačios. Kaip čia jos visos pakrypo.
:)

„Perpetum mobile “

Bėga ir eina, praeina, prasmenga, išnyksta
Gyvenimo šypsniai ir darganos, šalčiai ir kaitros,
Rieda akmuo, žemės grumstas į smiltis subyra -
Dūžta svajonės ir džiaugsmo akimirkos šmėklomis plaikstos.

Teka ir teka, ir nesustoja, ir nesustos -
Plauna nuplauna, ašaros užterštus mūsų žodžius,
Akys nemato, širdis negirdi, lūpos nebylios.
Rankos sunertos, šiurkščios ir švelnios - neapkabinančios tyli

Kelias, takelis, upės vaga kur nuves?
Kas pakels vienišą daigą, vėjo siūbuojamą,
Kas jį parems? kas sušildys? kol gležnas ir kas jį supras? -
Vaikas be saldėsio,namas be lango, lyg sviestas be duonos...

Traukinio ratai, drumsčiantys tylą namų - kapinių.
Orlaiviai, liečiantys žemę, cypiantys stabdžiai.
Žmonės, paskendę tai rojuje, tai pragare.
Tiesos, Istorijos, Knygos - tobulos mintys ir svetimos,

Galva diktuoja gyvenimo vyksmą, deda taškus,
Derina valandas ir minutes - metus kalendoriais.
----------------------------------------------------------------
Statom ir griaunam - griaunam ir statom Vilties pilis.
Verkiam ir juokiamės, randam prarandam, o kartais
Žvaigždes paskaičiuojam...



_________________________________________

Tiesios --- gal klaida, tikriausiai Tiesos, arba Tiesės?

smėlis subyra, ---- gal geriau smiltimis byra, ar "į smiltis subyra" -- nes smėlis nežinau, nelabi į smėlį gali subyrėti duotame tekste, čia.;
Čia jūsų kūrinys, aš jį tik truputį patvarkiau, ką keisčiau, nes jis man patiko, ir manau jūs rašysit, nes kas patiko, tai jog pas jus yra kažkas, kas tikai jaudina, na mintys gyvos, lyg turite ką pasakyti, turite santykį į gyvenime esantį vyksmą, nei blogą, nei gerą, o nuoširdų ir tikrą, BENT JAU MAN TAIP PASIRODĖ. Jūsų kūrinys, tik paryškintas ir sufokusuotas į mintį. Man patiko, su laiku atsiras minties (kurią turite) fokusuotė manau, ritmiškumas ir skaitysis lengvai. Jaučiu, kad ir dabar rašytumėte glausčiau, bet gąsdina, kad skaitytojas gali nesuprasti, tai atsakote mintį ir dar ją paaiškinate, aš tuos paaiškinimus pradėjau numinėti(jau pasakytos minties) ir atsirado ritmika.(kompleksas gali išsidirbti; nemalonu kai esi nesuprastas, bet nieko nepadarys, dėl to neverta savo kūrybos kankinti per daug, juk galima po kūriniu paaiškinti, bet ne kūrinį žaloti, jei ne taip būna suprasta metafora, mintis.)
Kūrinį trumpinau tik tame, kas buvo paaiškinimu(lyg paaiškinimu jau pasakyto, ir atsirado ritmika, paskui dar, (naudodama jau jūsų, kūrinyje pasakytus žodžius mintis,) pasistengiau šiek tiek tą ritmiką išlaikyti, ir viskas. ( tas eilutes parašiau kursyvu, kuriuose yra be pakeitimo tik kad ritmika palaikyti, tiek keitimo.) Dvi vietos parašytos ryškiau, mintis vystoma ta kryptimi kuria jūs pateikėte, bet naujom metaforom, Čia jau įrašiau ne iš kūrinio t.y. juose nėra iš kūrinio žodžių, bet mintis išlieka, ji tik tęsta, vaikas be saldėsio,(jūsų žodžiai), kaip namas be lango, kaip sviestas be duonos... tik dėl ritmikos. bet šiaip nieko naujo nerašiau.)
Na jums iš viso to (jei kur suklydau) bus aišku, kad supratau ne taip, kaip jūs rašėte, ir bus aišku, kaip supratau.

Gale kūrinio kažko pritrūko, tai va toje vietoje parašiau, maždaug, kad kažko trūksta. Na žvaigždes paskaičiuojam, poeziją rašoms, ar gilinamės į kito arašytą, ją pakomentuojam. Tą mintį išsakiau, kuri dar labiau paryškina jūsų parašytą - sutvertą pulsavimą.