ar nuo žiedų pavasaris pavargo
jei prieblandoj akim alkanomis
priglundame prie medžio
lauko sargo
apmėtyto pilkais akmenimis
vėjuotą žiemą supustytom kopom
į pilkas kelio dulkes brisdami
klaidžiais takeliais
arimus sulopom
ir kalbame maldas ties savimi
galulaukėj riboženklį įbedęs
aš palinkstu į žemę
akmenim
tik šypsosi žiedais apkritęs medis
saulėgrįžos šešėliais
ties manim ---
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): rbridė
Sukurta: 2007-04-20 09:23:13
Tik šypsosi žiedais apkritęs medis - jau greit šypsosis vėl , nes pavasaris nestovi vietoj... Sėkmės Tau.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-04-20 02:52:57
Svarbiausia - jausmai, su kaimiškos aplinkos pajautimu
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-20 00:40:24
Daug pilkųjų akmenų.
Bet jausmo – daugiau.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-20 00:31:43
kaimiškai rutiniškas gražumas.
dailu, dinamiška, gyva ir patrauklu.