Pavasario rytas

Įžeistos gyvenimo gijos
Kaip neišsipildę svajonės.
Kaip kalvos gražios Suvalkijos,
Kaip sapno bereikšmio klajonės.

Nuliūdęs, paniuręs, išblyškęs,
Ledinio lietaus suvarpytas.
Kaip lašas, ant stiklo ištiškęs,
Pabunda pavasario rytas.

Jis atneša audrą į širdį,
O gal tik bereikšmę svajonę.
Nors šaukia, jo niekas negirdi,
Nenori suteikt jam malonę.

Ir kiek beliūdėtų, beverktų,
Kiek ašarom žolę belietų,
Ar žemei atleistų, ar smerktų,
Jis vėlei užmiega iš lėto...
Irma

2007-04-18 15:43:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pranis

Sukurta: 2007-04-19 17:39:38

Pavasario rytas... Ar netraukia grįžti ir juo, lietuvišku, pasigėrėti?

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-04-18 16:43:49

na nejaugi taip beviltiska? "Nuliudes, paniures, isblyskes, ledinio lietaus suvarpytas. kaip lasas, ant stiklo istiskes"- patiko si vieta...

Anonimas

Sukurta: 2007-04-18 16:28:55

dirbtinokas man pasirodė,
tarsi buvo kalbama tuo netikint..