Jeigu ilgesiu pievą apkločiau,
Joj uždžiūtų upeliai visi.
Sujaukta, besijuokdama tyčia
Aš skubu, kur manau, kad esi.
Mirksnius būsimus švelniai suspaudžiu,
Kad išnyktų slogus liūdesys.
Po lietaus kvapą tavo sugaudžius,
Į lašus tarsi žaismo akis.
Tik nereikia man ilgesio skiesti,
Nes be tikro nerasiu prasmės.
Juk ir vėl pasiilgsiu to miesto,
Kur tavęs niekas šitaip nelies.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-04-17 20:20:52
jausminga ir trapu.
išgyventa ir lengva.
moteriška.
ypač moteriška.
Vartotojas (-a): rbridė
Sukurta: 2007-04-17 20:09:32
Puiku...
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-04-17 19:05:09
Išties gražus kūrinys. Į mėgstamiausius :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-04-17 16:42:33
Tikras ilgesys sveika - pritariu visiškai:) Gražus eilius.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-04-17 16:29:10
uždžiūtų, nes iš viršaus ilgesiu išdžiovinau. man gražiau skamba, sugaudžius rimuoju su suspaudžiu, o kad tikro apie ilgesį taigi visai aišku. Ką tik iškeptas, bet man skanus.