Jeigu ilgesiu pievą apkločiau,
Joj uždžiūtų upeliai visi.
Sujaukta, besijuokdama tyčia
Aš skubu, kur manau, kad esi.
Mirksnius būsimus švelniai suspaudžiu,
Kad išnyktų slogus liūdesys.
Po lietaus kvapą tavo sugaudžius,
Į lašus tarsi žaismo akis.
Tik nereikia man ilgesio skiesti,
Nes be tikro nerasiu prasmės.
Juk ir vėl pasiilgsiu to miesto,
Kur tavęs niekas šitaip nelies.