na nežinau, vaikuose dar nėra to tokio blogio, gal?.. juk rasa iškrinta, žinom, kad sausra, žiogai čirpia vėl karšta diena, vaikai girdi, paima ir padaro išvadas, o gal dar močiutė poetiškai paaiškino, "va žiogas griežia, žiūrėk šiltą dieną prikvietė pasiklausyti" nu paskui sausra, vėl močiutė sako"tai išdžiovino, tai numarino, niekas neželia viskas "išdegė" , šulinys išseko, nė prilaistyti nė prinešti to vandens. (senelis jau pasimirė), o anūkėlis atsimena, juk žiogas tas bestija ir prikvietė vis čirpia ir čirpia, tą karštą dieną. ta sausra vis klausosi ir klausosi. Myli močiutę, močiutė ir saldainiukais palepina, nors mamytė su tėveliu, pagal sveiko gyvenimo būdo knygutes ir ABC visas programėles augina, gvieštai užgynė nuo visų turkiškų ir "kinietiškų kramtuškių, ale" žemuoginių, kur liežuviai nusidažo, ir raudonai ir mėlynai, kaip velniai; o dar vis ta alergija - Vilniečiai; Nu jau jis tas "blogis" visai nekenčia to žiogo, taip myli močiutę ir turkiškus saldainiukus;. močiutė jau ir pamiršo, ką ten apie žiogą ir karštą dieną porino. kai sausra tai sausra, bėda ir daržų nepriliesi ir šulinys išseko.
O Laurius nė negirdėjo, vėlėliau atvažiavo, pas močiutę. Jam kaip tik buvo stojamieji, jį priėmė į M.K Čiurlionio meno mokyklą. OT. Jis muzikalus berniukas, bet svajingas, ne taip prisirišęs ir neabsoliutizuojantis močiutę, tėvelį, mamytę, gamtos vaikas. Išeina pasivaikščioti ir praranda laiko pojūtį. pasakai grįšit po valandos, o jis tuose laukuose "tai paukštukas, tai žiogiukas, tai debesėlis tai avinėlis...
O Simas tai močiutei kibirą nešti padeda, tai runkelius palaisto kartu. tai jovalą į tvartą padeda nunešti, ir viskas taip įdomu; Vilniuje karvės nepamatysi. Tai Laurius pirmą naktį atvažiavęs užmigt negali, įspūdis, jis nuo rugsėjo jau bus pirmokas. grieš smuikeliu. Labai muzikalus vaikas.

kur tas blogis, gal Lauriaus neapsisprendime? bet žiogų gaila. Paskui Simas vėl išgirs juos griežiant ir kitą dieną vėl vers jį juos traiškyti. Jis Laurius mat geriau prie jų prieina, rodos patys ant rankų sėda. Muzikantas muzikantą pažysta. o va Simas tai kaip "drigantas",stiprus, ir kibirą pakelia, kaip per pievą žingsniuoja visi žiogai į šalis. Tai geriau langą uždarys Laurius ir Simas jei nubus nebegirdės ir pamirš tuos žiogus. Gaila močiutės, bet ir žiogų gaila, juk jie nori griežti, taip gražiai mėnuliui tekant, kad net sausra ateina pasiklausyti. Pikta negera sausra.

Jo blogis tame neapsisprendime, ką mylėti, ar močiutę ar žiogus, tiek to blogio. Vargšė močiutė, jei i žinotų, kiek bėdų pridarė, kokios psichologinės dramos. Bet jei tėvelis su mamyte sužinotų, tai vaja vaja kas būtų už tais "saldaines" ir "kramtuškes" iš kaimo parduotuvės. Tiek tų anūkėlių ir tematytų. O juk sakė Negalima. Va koks jautrus Simas ir alergingas labai, emocionalus, širdį atiduotų už močiutę.

Ačiū už atsiliepimus, mes visi gi tam tikra prasme kaip vaikai ir vaikiukai ir tėvukai ir močiutės ir diedukai. AČIŪ.
Ramune, perkelkite į KŪRYBA VAIKAMS. ten gal ir tikrai daug geriau. Ačiū už pataisytą klaidą.
Labai ačiū už atsiliepimus.

įdomu, jautru ir vaikiškai trapu.
sakoma, kad nuoširdžiausi yra vaikai,
šis tekstas tai ir patvirtina.
nuoširdus skausmas ir kaltės jausmas..