Santrauka:
sruogiškai pašaipiai
Nudildžiavę, apglaistę sulyginot ir išbučiavot,
Aukso gijom surišę sudėjot lentynoj aukštai.
Buvo šalta, o aš nedrįsau išsakyti, kad savo
Rausvą odą nuimkit – ji kvepia keistai svetimai.
Ir rangytis tyloj negalėjau, nors šūkčiojo akys
Ne su savo žvilgsniu – nesuderinus netgi vyzdžius.
Ir šypsotis tikrai negalėjau – juk niekam nesakius
Vis paslėpdavau dantį, nes buvo jisai negražus...
Vakar vėl išsipirkę uždarėt į deimanto narvą,
Tik prieš miegą vėdint atidarę iškeiktus vartus –
Aš buvau jau tik zombis – benoris, bekvapis, bespalvis
Kaip koks kaktusas dekoratyvinius rodąs spyglius.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-15 01:29:58
nekokia busena.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-04-14 17:36:35
Nelabai satyriškas - nenusijuokiau. Tik pabaigoje pražįsta:
"Aš buvau jau tik zombis – benoris, bekvapis, bespalvis
Kaip koks kaktusas dekoratyvinius rodąs spyglius."
Tai ir sudomino.
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-04-14 17:34:18
Lyg ašara tiesiai į dūšią
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-04-14 13:13:08
Kodėl SATYRA? Pritariu Vlabur ir Ramunės nuomonėms.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-14 09:56:35
Yra to nuoširdaus atvirumo (net „kodėl paslėpdavau dantį"), yra.