Dabar nepalik

Santrauka:
ai ai ai
Iščiulpk mane kaip vynuogę, prašau –
Numesk tada, kai būsiu jau paliegus.
Žinau, taip būtų šimtąkart geriau,
Nei aš  sveika – o tu mane palieki...

Bet neatimsi to, ką man davei,
Ką jau sudėjau nuostabos archyvan,
Juk liko ženklas amžinas – buvai,
Ir tavo lūpos mano odoj gyvos.

Žaismingi žodžiai skrynion užvožti,
Kaip atminimų vakaras prie žvakės –
Ją atveriu slapčia kurčioj nakty,
Kad pakartočiau sau tavim pasakius.
Nuodai

2007-04-13 18:06:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2007-04-14 07:11:35

„Bet neatimsi to, ką man davei" – betarpiška nuostata.
O „kad pakartočiau SAU TAVIM pasakius" – gana painoka :)

Vartotojas (-a): Pranis

Sukurta: 2007-04-13 22:43:45

Nuostabus moteriškas atsivėrimas, dar kartą paliudijantis šių puikių būtybių begalinę fantaziją ir pastangas pasprukti nuo savo tikrųjų minčių. O gal ir vėl klystu? Na, ne pirmą kartą...

Anonimas

Sukurta: 2007-04-13 22:24:31

Jei būčiau skaičiusi vakar - būtų itin kirtę per širdį,
šiandien man per saldu.
Bet išgyventas, o tai labai svarbu kūriny