Aš savo juoką sulaužysiu į ašaras kreivas
ir veido bruožus į modernizmo linijas paversiu.
Žingsnius šalikelėj suversiu į skaldos krūvas
ir savo aklą širdį ant pirmos šakos pakarsiu.
Tau nesunku suprasti? Taip ir turi būti,
juk tu kaskart stebi metaforų kaitas.
Aš pamąstau ramiai ir sukuriu truputį,
ir vis meldžiuosi, kad nekisčiau pats.
Bet sutinku, kad įvairovės reikia,
tiesiog gerbėjas klasikos esu.
Klausaisi naują sintezuotą gaidą,
aš seno smuiko tylančių garsų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-04-13 14:27:04
grožį keičiama į pesimizmą, tai, kas šviesu - į tamsą.
ar verta?
Vartotojas (-a): borušė
Sukurta: 2007-04-13 11:00:53
toks tiek tiesmukiškas... :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-13 00:57:29
kas kart > kaskart (prieveiksmių rašyba)
„Aš pamĄstau ramiai" (II klasės kursas)
Klausaisi > (ko?) naujos gaidos :)
Labai sunkūs ir grubūs tie žingsniai.
Pakelės pakaruokliams – ne.
Griežtai nepatiko.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-04-13 00:47:46
Įdomu, gal yra postmodernistinė klasika?
Tada viskas sukas ratu kaip gyvenime...
Mes suspėjame smičiaus tempu į taktą.
Ir einame prieky nepertraukto rato...