Santrauka:
Dabar Tu skaitai savo mintis...
Bandau išsireikšti tavosioms mintis,
Kurių niekam dar nesi sakiusi.
Jei nejauti, ką turiu aš tau pasakyti,
Įsiklausyk į tariamus savo žodžius.
Aš – tavo vaizduotės fantomas,
Manęs juk nebuvo, nėra ir nebus.
Tu matai, koks pasaulis teisingas,
O internetas bejausmis – žiaurus.
Aš – tavo fantominis skausmas,
Kurį suteiku, kai kalbu ir tyliu.
Kiekvienas neužbaigtas žodis
Įgauna prasmę milijono kitų.
Aš – tavo fantominis džiaugsmas,
Kai savo mintim dalinies su kitu.
Prie visko juk galim priprasti,
Tik prie savęs priprasti sunku.
Aš – tavo fantominis jausmas,
Kai girdi kito lūpose savo žodžius.
Sustabdyki akimirką džiaugsmo
Į mintis, eilėse išsibarsčiusias...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-15 01:54:08
man patiko:)) Bijau, kad tikra teisybe gali buti...
Anonimas
Sukurta: 2007-04-13 00:27:08
Perkėliau į jausmų,
ten bus jaukiau šiam kūriniui :)
šviesus ir skaidrus džiaugsmas, bet sentimentalokas.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-13 00:17:24
Lyg kažkieno užkalbėjimas... tarp eilučių.
Fata morgana (netikras įsivaizdavimas :)