Bandau išsireikšti tavosioms mintis,
Kurių niekam dar nesi sakiusi.

Jei nejauti, ką turiu aš tau pasakyti,
Įsiklausyk į tariamus savo žodžius.

Aš – tavo vaizduotės fantomas,
Manęs juk nebuvo, nėra ir nebus.

Tu matai, koks pasaulis teisingas,
O internetas bejausmis – žiaurus.

Aš – tavo fantominis skausmas,
Kurį suteiku, kai kalbu ir tyliu.

Kiekvienas neužbaigtas žodis
Įgauna prasmę milijono kitų.

Aš – tavo fantominis džiaugsmas,
Kai savo mintim dalinies su kitu.

Prie visko juk galim priprasti,
Tik prie savęs priprasti sunku.

Aš – tavo fantominis jausmas,
Kai girdi kito lūpose savo žodžius.

Sustabdyki akimirką džiaugsmo
Į mintis, eilėse išsibarsčiusias...