Santrauka:
Apie (gal?) save
O žodi,
Tik netapki kūnu!
Ar nematai –
Turiu jo nemažai?
Būk svajone,
Iliuzija,
Mintim,
O jeigu ką – net ir mirtim...
Aš pasiilgęs tos erdvės, to būvio,
Kuomet savy paskendęs
Ar pakilęs virš savęs,
Išvaikščioju pasaulį
Ir girdžiu, kaip meldžiasi
Pavargę mano žingsniai,
Palikti prie kiemo vartų atlapų.
Be žingsnių
Jau išmokau būt visur –
Net tiesoje,
Net pagyventi žodyje
Ir jausti šilumą likimo
Ir namų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-04-13 11:08:41
ilgesingas. bent taip rodo, kai kurios mintys.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-04-13 08:42:15
Brandu.
"...Pavargę mano žingsniai,
Palikti prie kiemo vartų atlapų" - puiki vieta.
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-04-12 22:02:09
"Be žingsnių
Jau išmokau būt visur –
Net tiesoje,
Net pagyventi žodyje
Ir jausti šilumą likimo
Ir namų..."
Ir aš tyliai parymosiu prie šių prasmingų eilučių..."be žingsnių"...
Vartotojas (-a): Guapo
Sukurta: 2007-04-12 19:11:28
O žodis kūnu tampa Biblijoje, ar ne?
Vartotojas (-a): Guapo
Sukurta: 2007-04-12 19:09:49
Gražu, šviežia ir miela.
PATIKO. prasminga ;-)
Vartotojas (-a): liūdnosiukė
Sukurta: 2007-04-12 18:41:04
patiko :)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2007-04-12 17:40:03
labai gražu ir prasminga....
Anonimas
Sukurta: 2007-04-12 15:58:18
romantinė nostalgija,
žavu ir gryna