aš drobėm debesų tave užklosiu
ir vakarėjančiame skliauto vidury
tylės lietus kai mes abu miegosim
benamiai ir beviltiškai geri
tekės vanduo iš amžinojo smėlio
iš mūsų lūpų į beržų šakas
kad atsidustum į saulėlydžio šešėlį
kuris tave toj kryžkelėj užkas
o kryžkelės rūke suklupusioj koplyčioj
į stiklo duženas sugrįžus Marija
primins visas klaidas jei nesuklysčiau
ištiesęs ranką ties lietaus gija
tik laumės šukos atokiam beržyne
pro vėjo aidą sušukuos žodžius
vanduo suduždamas į purią smėlio plynę
saulėlydžio šešėliuose išdžius
todėl lietus tylės kai mes miegosim
kai vakarėjančiame skliauto vidury
aš drobėm debesų tave užklosiu
pasikartojančių sekundžių sūkury ---
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-06-25 23:32:11
.../aš drobėm debesų tave užklosiu/nuostabu ...ir iš viso ištisai stebuklingas...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-12 23:52:22
Sklandus, dainingas ir... atvirai nuoširdus!
Tikrai savita lyrika, tapsianti dainomis :)
Anonimas
Sukurta: 2007-04-12 16:22:12
labai jausminga
palietė ir mane,
įtaigu, pavasariška,gaivu ir tikra,puiku:)
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-04-12 13:55:10
tikras...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-04-12 10:11:06
"iš mūsų lūpų į beržų šakas"... o per šakas aukštyn. Šis eilėraštis dangiškas.
Vartotojas (-a): rbridė
Sukurta: 2007-04-12 09:08:02
"Sušukuoti žodžiai" - nuostabu :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-04-12 08:41:57
Tikrai maloniai skaitosi.
"aš drobėm debesų tave užklosiu".../"tik laumės šukos atokiam beržyne/
pro vėjo aidą sušukuos žodžius"... - man ypač gražu, ir negirdėta...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-04-12 07:47:25
Perskaitęs kelis kūrinius supratau, kad man, Prani, reikėtų mokytis iš Tavęs rašyti eilėraščius. Bet aš jau pavėlavau. Esi tikras poetas, be maivymosi, grimasų, be vaidinimų. Poetas žodyje ir mintyje, jausmuose.
Laiminu Tave, o Tu laimink savo mūzą.