Po Mirabo tiltu teka Sena...
(G.Apolineras)
šįvakar grąžinsiu tave į praėjusio laiko gerumą
kai aušo pavasaris -
ir upė vėl bus tau švelni
girdi kaip žioruoja tyla
įkaitusio debesio dūmuos?
matai kaip bekalbis dangus
vėsta gėlam vandeny?
tarp pirštų sruvena garsai
amžinai vertikalūs į gelmę
ir laikrodžiai tiksi pro mūsų sunertas rankas
o tavo artėjantis veidas
mus dengia
nuo laiko spalvų tartum šalmas
grąžindamas žodį
kurio jau buvau netenkąs
tik šviesulio pėdsakas vėl
nusidriekia į rūškaną vakaro rūką
saulėlydis limpa prie pirštų kuriais glamonėju tave
ir debesys upėje plaukia
bejėgiais baltais nėrinukais
ir kopia į viršų
baltėjančia beržo žieve
- atskilusioj tošy šįvakar tave parašysiu
ir vardo šešėlyje
upė vėl bus tau švelni
kai ryto klampioj nebūty
sakyti tiesos neišdrįsiu
praėjusio laiko gerumas
ištirps gėlame vandeny---
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-06-25 23:23:52
...jausmingas...su švelniomis elegiškomis gaidelėmis...labai įdomiai eilėraštyje teka laiko bangelės...priduodamos žavingo paslaptingumo...
Anonimas
Sukurta: 2007-04-12 15:22:50
tarp pirštų sruvena garsai
amžinai vertikalūs į gelmę
[subtilu]
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-11 19:47:17
geras eilerastis. malonu skaityti:))
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-04-11 13:55:09
Romai: manau, jog žemaitiški ne vieną pašiurpintų. Jie visai kitokie.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-11 13:29:28
„saulėlydis limpa prie pirštų, kuriais glamonėju tave"
„baltėjančia beržo žieve"
Miela ir gaivinanti lyrika.
Kaip gėlas vanduo!
Vartotojas (-a): rbridė
Sukurta: 2007-04-11 09:10:29
Prani, tavo eilėraščiai man visad patiko. Ko žemaitiškų neįdedi? :)