Atlėk kaip vėjas
nekviestas, vėsus.
Mįslingu vakaru ateik vangiai.
Priglausiu lig pakilt skubėsi,
šiltu skruostu paskęsiu -
tu nė nepastebėsi...
Atsėlink kaip alkanas žvėris,
užuodęs mano bejėgystę.
Vėl ir vėl vogčia mane nužvelk.
Godžiam užsispyrimo kvaituly,
atšliaužk kaip galas visa ko!
Apglėbsiu ir tuomet tave,
nors "myliu" neištarsi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-04-11 00:45:25
Geras, į mėgstamiausius.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-10 23:34:43
kai kur reikėtų sutvarkyti ritmą (pvz. trečia eilutė, trūksta skiemens).
yra klišių, apšlifuoti dar vertėtų ;)