Atlėk kaip vėjas
nekviestas, vėsus.
Mįslingu vakaru ateik vangiai.
Priglausiu lig pakilt skubėsi,
šiltu skruostu paskęsiu -
tu nė nepastebėsi...
Atsėlink kaip alkanas žvėris,
užuodęs mano bejėgystę.
Vėl ir vėl vogčia mane nužvelk.
Godžiam užsispyrimo kvaituly,
atšliaužk kaip galas visa ko!
Apglėbsiu ir tuomet tave,
nors "myliu" neištarsi...