Aplink tyla, bet tyloje girdžiu kažką,
Kažkokį balsą, sklindantį netoliese,
Čia pat, šalia, šalia savęs,
Kažkas į ausį kužda man.

Šis kuždesys, šis vaikiškas balselis malonus
Norįs kažką man pasakyt:
– Tu paklausyk, bus įdomu.
Užgniaužus kvapą, sutramdžius jaudulį viduj, klausaus jo įdėmiai.

Jis pasakoja apie stebuklingą šalį,
Kur vienaragiai, princesės, karaliai gyvena,
Kur upės teka pienu, medumi,
Kur laikas nelekia lyg paklaikęs, bet ilsisi ramus.

Staiga pranyko balsas malonus.
Ir vėl aplink tyla.
Galbūt tai sapnas buvo?
Ar dar iliuzija viena.