Santrauka:
tu mano žemėje mažoj
tu mano žemėje mažoj
esi tarsi viltis
kad būsiu aš išgelbėtas
ir išganytas
man nesvarbu ar būsiu
aš iš rojaus išvarytas
ar degsiu vėl minčių
prakeiktų pragare
tik žodžiai pasakyti
tarsi aura tvyro
buvau šalia apglėbta
tavo kvapo
o koks beprotis
kalba apie
žodžio mirtį
gal Dievas kur ir numirė
prie pikto miesto vartų
išvytas neįleistas
koks skirtumas dabar
mintis supainiota
vis tiek
juk Kainas broliu atsikratęs
įkūrė pirmą miestą
taip atsitvėrė nuo gamtos
nuo Dievo
pažeidęs esmę jos
praliejęs brolio kraują
bet kas iš tos legendos
ką man duos
jeigu nebus šalia manęs
tavęs ir tavo žodžių
kas mane pašauks
kas pavadins sugrįžti
nes mano žemėje mažoj
esi tarsi viltis
kad Dievas gyvas
ne mirties patiestas
tik žodis numirė kadais
o šiandien klausiame save
ar numirė ar gyvas
dar mumyse
Kaino miestas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-04-12 11:42:18
klausiame save>>>klausiame savęs
patiko miestas. patiko Kainas. tik tiek per neapvalytas proziškas kalbėjimas.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-04-10 22:52:26
Geras, užkabinanantis, įdomus, tik gal dar turėtų paieškoti savo formos.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-10 22:52:21
o koks beprotis
kalba apie
žodžio mirtį
[taiklu]
esi tarsi viltis
kad Dievas gyvas
[gražu]
stirpus kūrinukas, labai
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-10 17:35:08
Idėja, potekstė lyg ir akivaizdžios.
Dėl teksto formos: gal tai tik pirmasis mėginimas?
Šalutinis įspūdis: įsivaizduoju tenorą, dainuojantį šį kūrinį.
Vartotojas (-a): Naminukas
Sukurta: 2007-04-10 11:15:15
Tikrai jis gyvas,neabejok.Patiko
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-04-10 09:22:30
Na ir kas, kad monologas? Visa poezija tokia, bet štai forma... Patiekalas skanesnis, kai atnešamas ornamentuotoj lėkštutėj. Eilėraščio vidinė struktūra ganėtinai chaotiška, t.y. tarsi mėsa sumaišyta su salotom. O juk čia yra siaubingai gerų minčių...