tu mano žemėje mažoj
esi tarsi viltis
kad būsiu aš išgelbėtas
ir išganytas
man nesvarbu ar būsiu
aš iš rojaus išvarytas
ar degsiu vėl minčių
prakeiktų pragare
tik žodžiai pasakyti
tarsi aura tvyro
buvau šalia apglėbta
tavo kvapo
o koks beprotis
kalba apie
žodžio mirtį
gal Dievas kur ir numirė
prie pikto miesto vartų
išvytas neįleistas
koks skirtumas dabar
mintis supainiota
vis tiek
juk Kainas broliu atsikratęs
įkūrė pirmą miestą
taip atsitvėrė nuo gamtos
nuo Dievo
pažeidęs esmę jos
praliejęs brolio kraują
bet kas iš tos legendos
ką man duos
jeigu nebus šalia manęs
tavęs ir tavo žodžių
kas mane pašauks
kas pavadins sugrįžti
nes mano žemėje mažoj
esi tarsi viltis
kad Dievas gyvas
ne mirties patiestas
tik žodis numirė kadais
o šiandien klausiame save
ar numirė ar gyvas
dar mumyse
Kaino miestas