Tavęs kaip visad nekenčiu
ir visada prašau sugrįžti.
Į nežinią tave kviečiu
ir siūlau tau kas kartą mirti.
Aš į tave jausmus kaip dovanas dedu –
tą juodą neviltį ir šviesią viltį.
Tą meilę, kurią lyg šiol turiu
ir nelauktai kurią bandau ištrinti.
Ir netikėtai pakviesta grįžti,
ir aš bandau paslėpti veidą.
Juk širdyje kas kartą gimsti,
kad tyloje išgirstum žingsnių aidą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-04-09 20:54:38
Gražūs jausmai, gal kiek banaloki.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-09 16:09:34
O man patiko,labai gražu
Anonimas
Sukurta: 2007-04-09 15:15:51
"kad tyloje girdėti žingsnių aidą." po "kad" negalima vartoti bendraties.
geras toksai... pirmas stulpelis labiausiai patiko.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-09 15:14:05
perkėliau į JAUSMUS, nes čia jie svarbiausi,
kiek sentimentaloka, bet turi kažką savyje..
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-04-09 15:07:38
Taip, - vyrai neverkia...
Jei verkia be ašarų,
Kad jų nesuprastų,
pasislepia jas po sarkazmu...