Ant palangės aušra
Kaip katė susirangius.
Kelkis, sako mama,
Dalgiai pievoj jau žvanga.

Bet praplėšti akių,
Nors girdžiu, nevalioju:
Virš sodybos lekiu,
Sparnais-rankomis moju.

O virš jaujos senos
Raganaitė ant šluotos
Iš senolių dainos,
Jau seniai sudainuotos.

Laumės džiausto rūkus,
Nesidrovi nuogybės.
Kelkis, kelkis, nubusk, –
Ausin motina žnybia...

Vos pramerkiu akis,
„Labas“, – saulė man sako.
Pasiraivo širdis,
Kaip šunelis ant tako.

Lauknešėlį čiumpu,
Bėgu dalgiai kur žvanga.
Vieversiai kur snapu
Naują dieną prakando...