Jaučiu širdy troškimą, tą begalinį norą
Pakilt į dangų, į mėlyną žydrynę,
Paskęst, pranykt, ištirpti jos erdvėj.
Trokštu atrast tenai ramybę,
Džiaugsmą, viltį, laimę ne vienadienę,
Trokštu joje atgimt naujai
Ir visa tai many stiprėja, auga.
Jaučiu, kaip kyla rankos,
Rankos, bet ne sparnai.
Pakilti man neduota,
Neduota man pajusti laimės ir malonės šios.
Tik akys ilgesingai žvelgia tolumon,
Į saulę besileidžiančią į jūros dugną.
Per skruostą rieda krištolinė ašara sūri.
Jaučiu, kaip skausmas širdį, sielą smaugia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Naminukas
Sukurta: 2007-04-08 21:25:05
Trūksta man patirties,bet aš dar tik pradedu,manau bus geriau:))
Anonimas
Sukurta: 2007-04-08 19:02:03
nuosirdu, geras noras :)
sekmes
Anonimas
Sukurta: 2007-04-08 13:25:52
širdĮy—> širdY
reikėtų kažkokio motyvuoto pateikimo, dabar nesupratau, kam
toksai buvo padarytas..
Neskubėkite publikuoti - apšlifuokite
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-04-08 12:06:46
Dar pataisyčiau. Yra ir vizualių klaidų ir klaidų pačiame turinyje - viduje. Pataisiau, kas krito į akis ir perkėliau į jausmus.
Vartotojas (-a): nesuprasi
Sukurta: 2007-04-08 11:35:35
Tikiuosi pavyks skausmą išlieti žodžiais. Sėkmės.
Su Šv. Velykom.
(Kaimyne, žydrynią? ;D)