šiąnakt šaltas pilnaties magnetas
atitraukia vandenį iš deltos
laiko rūkas tirpdamas virš Letos
slepia drėgmę po Charono keltu
ir daiktai sugrįždami į srovę
mūsų rytmečius pripildo švino
laikinumo užtvaras išgriovę
vakaro bangom į apskritimą
nuolatos atgimstančios itakės
laukia kol bus sunaikintos trojos
o vanduo – kad tu save išsakęs
kelto šalty sudrėkintum kojas
ir bejausmis pilnaties magnetas
tyliai tolsta pro irklus pakeltus
iš burnos iškritusios monetos
jūroje kur susitinka deltos
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-06-25 23:03:07
...labai jautriai, tapybiškai piešiamas Poeto sieloje atsispindintis pasaulis.../ir daiktai sugrįždami į srovę/mūsų rytmečius pripildo švino/labai patiko...
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-04-08 18:49:07
Pritariu Unruli. Tačiau man vis dėlto artimesnis širdžiai eilėraštis "Malda Žemynai". Su Šv.Velykomis, autoriau :)
Anonimas
Sukurta: 2007-04-08 13:07:51
švytinti Jūsų poezija. tokia sunkiai švytinti,
švinas, magnetas tarsi traukia atgal, tačiau šviesa nepasiduoda.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-04-08 11:40:40
Graikiškai mitologiškas. Ir jausmingas.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-04-08 08:25:04
toks graikija alsuojantis...