Širdis tiek kartų į palaimą skrido
ir daugel kartų krito su trenksmu.
Akligatviais ir kryžkelėm nuklydo
ir šaukėsi nesurastu vaiku.
Tiek kartų klykė į beribę tylą
ir daužėsi lyg kumščiais į duris.
Ir verkė nevilty nebyliai,
vis trindama išraudusias akis.
Tiek kartų manyje aidėjo,
svajonių, nevilties pilna.
Tiek kartų mirdama kentėjo
ir džiaugėsi iš naujo gimdama.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): borušė
Sukurta: 2007-04-13 11:04:08
gražus
Anonimas
Sukurta: 2007-04-08 19:31:11
judrus kūrinukas. bėgantis.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-04-07 21:19:56
Kažko, lyg epilogo trūksta,
Reikia mintyse užbaigt pačiam,
Širdis jk ir neklausia. Ji plaka, daužosi
Tiek kartų ir nieks jos neklausia kam ...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-04-07 13:48:46
Norėčiau perkelti įjausmus, tačiau susilaikiau. Per daug abstrakčių, o tuo pačiu jausminių frazių. Tačiau kūrinys skaitosi lengvai, nes nekliūva jokios įmantrybės. Turiu omeny išeiškotas originalias ir negirdėtas metaforas
Anonimas
Sukurta: 2007-04-07 13:22:32
šiek tiek sentimentaloka,
bet skaitosi lengvai..
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-04-07 10:27:58
tinka...