Širdis tiek kartų į palaimą skrido
ir daugel kartų krito su trenksmu.
Akligatviais ir kryžkelėm nuklydo
ir šaukėsi nesurastu vaiku.

Tiek kartų klykė į beribę tylą
ir daužėsi lyg kumščiais į duris.
Ir verkė nevilty nebyliai,
vis trindama išraudusias akis.

Tiek kartų manyje aidėjo,
svajonių, nevilties pilna.
Tiek kartų mirdama kentėjo
ir džiaugėsi iš naujo gimdama.